Renkamės maisto džiovintuvą

Lap 4, 2015 | Bendra

Šiuolaikiškas maisto konservavimo būdas

Turite daug uogų, vaisių, daržovių? Sandėliukai ir šaldytuvai net lūžta nuo rudens gėrybių atsargų? Žiūrite į kampe sukrautas cukinijas, moliūgus, pomidorus ir vis sukate galvą, kur juos dėti arba kaip paruošti šias atsargas žiemai, kad jose liktų kuo daugiau naudingų medžiagų? Kyla Ddaugybė klausimų, o Žalios Virtuvės specialistai pataria: įsigykite vaisių ir daržovių džiovintuvą (džiovyklę).

Maisto dziovinimas

DDžiovinimo laukia sodo ir daržo gėrybės

Kam man to reikia?

Teigiate, kad neturite sodo su žaliuojančiomis lysvėmis, tad nereikia ir džiovintuvo? Va čia ir esate neteisūs. Prietaisas labai daug vietos lentynoje neužima, o pasirūpinti sveikata, ištisus metus valgant natūralius, vertingų maistinių medžiagų turinčius vaisius ar daržoves, tikrai padeda. Švieži produktai greitai genda, reikia skubėti juos valgyti, o pasinaudojus maisto džiovykle jų galiojimą laiką prailginsime gerokai. Produktus sudėjote ant padėklų, įjungėte džiovintuvą ir beveik viskas: retsykiais reikia žvilgtelti kas vyksta, sukeisti vietomis padėklus, pakoreguoti temperatūrą ir išimti jau išdžiūvusius produktus.

Džiovintos gėrybės

Kaip tai veikia?

Džiovintuvo veikimo principas remiasi šilto oro cirkuliacija – pučiamas oras išgarina vaisiuose, daržovėse esančius skysčius, jos beveik nepakeičia spalvos, išdžiovintas maistas išlaiko visus fermentus ir maistines medžiagas nepakitusius. Džiovinimo metu cirkuliuoja ne karštas, o šiltas oras, todėl gerybėse esantys vitaminai nesuyra ir ilgam užsikonservuoja.

Horizontali oro tėkmės sistema džiovintuve Excalibur

Oro srautą formuoja ventiliatorius, kuris geriausia, kad būtų įtaisytas nugarinėje pusėje, kad tiksliau ir efektyviau paskirstytų įkaitusį orą, išdžiovintų maistą geriau ir tolygiau. Jis pučia pastovaus galingumo, tolygų oro srautą, dėka kurio ir vyksta dehidratacijos procesas.

Kaitinimo elementas iš aplinkos įtrauktą orą pašildo, nors gali ir įkaitinti iki 70°C. Sandarus korpusas prietaiso viduje padeda išsaugoti reikiamą mikroklimatą, kartu produktus saugo nuo dulkių. Tiesa, prekyboje yra skirtingų džiovintuvų, kurių darbo procesas dėka papildomų prietaisų gali nedaug skirtis. Pavyzdžiui, turėti mechaninį arba skaitmeninį valdymą bei laikmatį, horizontalią arba vertikalią oro tėkmės sistemą. Itin patogūs džiovintuvai, kuriuose džiovinimo skyrius būna padalintas į dvi sekcijas (su dviem ventiliatoriais). Dvigubo ventiliatoriaus technologijos suteikia galimybę naudoti džiovintuvą visu arba puse pajėgumo, taigi galite pasirinkti, ar džiovinsite keturis, penkis ar devynis maisto padėklus.

Į ką atsižvelgti renkantis maisto džiovintuvą?

Renkantis bet kokį prietaisą pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui jį renkatės, susipažinti su pagrindiniais prietaiso rodikliais. Labai trumpai reikšmingiausi džiovintuvų privalumai (nors ir ne būtinybė):

Du ventiliatoriai ir šildymo elementai - bus tiksliau ir tolygiau paskirstytas sušildytas oras.
Skaitmeninė šildymo kontrolė – puikiai kontroliuoja visą džiovinimo procesą. Skaitmeninis temperatūros displėjus – jūs visuomet tiksliai žinote, kad temperatūra viduje tiksliai tokia, kokią nustatėte. Jei poreikiai tradiciniai: džiovinti obuoliai, kriaušės, grybai – galite rinktis bet kokį džiovintuvą su primityvia temperatūros skale. Tačiau jei esate gurmanas ir planuojate eksperimentuoti džiovindami mėsą ar žuvį, prietaisas būtinai turi turėti tikslų temperatūros reguliatorių, geriausia – elektroninį, jo pagalba kur kas tiksliau nustatysite reikiamą džiovinimo režimą.
Skaitmeninis laikmatis – daug tikslesnis nei įprasti kitų džiovintuvų laikmačiai, leidžiantys 15 min. paklaidą. Profesionaliuose džiovintuvuose galite nustatyti laikmatį trukmei iki 99 valandų arba 150 nenutrūkstamo veikimo valandų. Prietaise esantis laikmatis leidžia nustatyti džiovinimo laiką, padaryti pertrauką ar perprogramuoti.
Galingumas - dažniausiai pasitaikantis galingumas tarp 165 ir 1000 W – kuo galingumas mažesnis, tuo džiovinimo trukmė ilgesnė. Mažo galingumo prietaisai dažniausia nedideli, juose patogu džiovinti tik smulkius produktus, žoleles, grybus. Džiovintuvus, kurių galingumas 600–1000 W, galima naudoti stambiems vaisiams, daržovėms, džiovinti žuvį, mėsą.
Padėklų kiekis (talpa) - šį parametrą nusako lentynėlių ar padėklų produktams sudėti skaičius, dažniausia jų būna nuo 4 iki 9. Jeigu nežadate daug džiovinti, tik uogas, grybus, išsiversite su minimaliu padėklų skaičiumi; jei ketinate džiovinti didesnę dalį derliaus, skirtingo dydžio gėrybes, rinkitės džiovintuvą su 5–9 giliais padėklais, bus patogu sudėti stambius produktus.
Kaitinimo elemento vieta - atkreipkite dėmesį, kur įtaisytas kaitinimo elementas. Geriausia, jei jis bus sumontuotas viršuje arba nugarinėje dalyje – egzistuoja tikimybė, kad į esantį apačioje gali patekti drėgmė ir džiovintuvas suges. Jei apačioje įtvirtintas dar ir ventiliatorius, o pats prietaisas didelis, turi daugiau nei 4 lentynėles, iš apačios pučiamas oras vargu ar pasieks viršų, gėrybės džius ilgai ir netolygiai. Aišku, daug kas priklauso ir nuo to, ką džiovinate, kaip tankiai sudėta.
Permatomos durelės – papildomas patogumas, dėka kurio jums neprireiks atidaryti durelių, kad matytumėte džiovinimo procesą.
Dienos ir nakties režimas - jūs visiškai kontroliuojate procesą.

Ką džiovinsime?

Dažniausiai lietuvių mėgstami džiovinti produktai – obuoliai, kriaušės, pomidorai, grybai, arbatžolės...Tačiau sąrašas tikrai nepilnas. Truputį pasukus galvą galima susidžiovinti nuostabių (ir sveikų) skanėstų. Tarkime, galite pasidžiovinti naminio sūrio su pikantiškais prieskoniukais, ruginės duonos, bananų, morkų riekelių (vietoje riebaluose plaukiančių bulvių traškučių), kildinti mielinę tešlą...

Egzistuoja džiovintuvai, kuriuose galima gaminti naminį jogurtą. Taip ir vietos namuose sutaupysite – nereikės dviejų prietaisų. Na, džiovintuvo privalumus galėtų įvertinti ir naminės kosmetikos fanės. Ir kas aktualu nebūtinai tik aromaterapeutėms - jame patogu džiovinti aromatines, prieskonines bei vaistines žoleles. Šiek tiek netikėta, bet netgi rankų darbo popierių ar fotopopierių!

Džiovinti pomidorai Džiovintos morkos Džiovinti bananai

Pabaigai – keletas praktiškų patarimų

Vaisiai, uogos, daržovės turi būti pilnai sunokę, tuomet juose bus daugiausia vertingų medžiagų, jausis stipresnis aromatas.
Gėrybes būtinai nuplaukite ir nusausinkite (skusti, lupti žievelę ne visada būtina).
Naudokite tik sveikus produktus, įgedusias vietas išpjaustykite.
Idealus griežinėlio storis - 0,5 cm ir plonesnis.
Kuo didesnis supjaustytos vaisiaus ar daržovės paviršiaus plotas, tuo geriau ir greičiau vyks džiovinimas.
Vienodo storio, panašaus dydžio gabaliukai išdžius tolygiau.
Mažų uogų, vaisių galite nepjaustyti.
Itin drėgniems produktams džiovinti naudokite specialius drėgno džiovinimo lakštus.
Džiovindami ne aukštesnėje kaip 42°C temperatūroje, išsaugosite daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Paprastuose džiovintuvuose žalios, neparuoštos mėsos ar žuvies nedžiovinkite, šiems produktams reikia ypatingo rėžimo. Džiūdami lėtai jie gali pradėti pelyti ar pūti, atsirasti sveikatai kenksmingų bakterijų

Produktų džiovinimas – puiki ir daugeliui priimtina maisto saugojimo alternatyva. Tiesa, vis tik džiovinant nedidelė dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų dingsta, bet tikrai ne tiek, kiek konservuojant tradiciniu būdu.